• Simple Item 8
  • Simple Item 7
  • Simple Item 2
  • Simple Item 5
  • Simple Item 1
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda (6)

 Piligrimo malda

Psalmyne yra vadinamųjų Ziono psalmių. Jos taip vadinamos, nes apgieda šventojo miesto ir Viešpaties kalno ilgesį: „Dievas yra jame, jis nebus sunaikintas“ (Ps 46, 6). Žvelgdamas į miesto puikiąsias sienas psalmininkas priduria: „Apeik aplink Zioną, apsuk ratą; suskaičiuok jo bokštus. Atkreipk akį į jo pylimus, pereik per jo tvirtoves“ (Ps 48, 13–14).

Nuo žemiškosios į dangiškąją Jeruzalę

Jeruzalė yra didi, nes joje gyvena Viešpats. Kiekvienas izraelietis karštai trokšta bent kartą gyvenime aplankyti Jeruzalės šventyklą ir apvaikščioti jos kiemus. Piligrimas, išvykdamas iš miesto, kuriame buvo apsistojęs galbūt savaitę, kartoja šiuos 84 psalmės žodžius: „Kokios mielos yra tavo buveinės, Galybių VIEŠPATIE! Trokštu, ilgiuosi VIEŠPATIES šventovės kiemų; mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui“ (2–3 eil.).

Toliau jis tęsia: „Net žvirblis randa namus ir kregždė sau lizdą, kur laiko savo jauniklius, prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE, mano Karaliau ir mano Dieve“ (4 eil.). Piligrimas išvyksta, bet jis tikrai liktų, jei tik galėtų: „Juk viena diena tavo kiemuose yra vertesnė, negu tūkstantis bet kur kitur. Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio, negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse“ (11 eil.).

Prisimename psalmininką Babilono tremtyje, giedantį giesmes Zionui, nepaisant žiaurių jo pavergėjų įsakymų. Miestas psalmininko širdyje. Jis tegyvena viltimi, kad vienądien sugrįš į jį, ir prižada savo ištikimybę jam tarsi tolimam mylimajam. „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau, tenuvysta mano dešinė! Teprilimpa man liežuvis prie gomurio, jei apie tave negalvočiau, jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!“ (Ps 137, 5–6). Psalmininko dešinė ranka liečia citros stygas, o lūpos gieda gyrių miestui, kuris priklauso Izraeliui, bet vienądien taps visų tėvyne. Tądien Zionas bus vadinamas Motina, nes visi bus jo vaikai. Viešpats paims tautų knygą ir kiekvieną iš jų įrašys: „Visos tautos gimė jame, nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė. VIEŠPATS įrašys tautų sąraše: Ta yra ten gimusi“ (Ps 87, 5–6).

Tai pranašystė apie visų tautų sugrįžimą į tą pačią tėvynę. Šis sugrįžimas dar nesibaigė, nes kalbama ne tik apie Judėjoje esantį Zioną, bet ir apie amžinąjį miestą, nužengusį iš dangaus sutikti visų žmonių (plg. Apr 21). Nuo dabar psalmės įgauna krikščionišką kvapsnį ir senovinė piligrimystė tampa nauju keliu pas Tėvą Kristuje. Šia prasme šventasis Kryžiaus Jonas skaito 122 psalmę, jos pirmuosius žodžius jis kartoja prieš mirtį: „Eime į VIEŠPATIES Namus! Nūn jau įkėlėme koją – stovime tavo vartuose, Jeruzale!“ (1–2 eil.).

Tremtyje keliaujame į Dangiškąją Jeruzalę, giedodami senovės piligrimo giesmę. Ji mus sutiprina: „Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje, kurio širdis yra vieškelyje į Ziono kalną. Jie eina per Bakos slėnį, laikydami jį šaltinių vieta, tartum ankstyvasis lietus būtų jį pripildęs palaimos. Eidami jie stiprėja; jie matys dievų Dievą Zione“ (Ps 84, 6–8).

122 psalmės piligrimo laimė tarsi įsprausta tarp išvykimo ir atvykimo, troškimo ir jo išsipildymo, džiaugsmo būti pakviestam („Man buvo smagu, kai man pasakė: Eime į VIEŠPATIES Namus!“) ir pirmojo žvilgsnio į miestą. Kitaip nei šių laikų piligrimas, galintis akimirksniu užfiksuoti miestą nuotraukoje ir tuoj pat pamiršti jį tarp daugybės kitų prisiminimų, praeities piligrimas, atrodo, norėtų, kad trokštamas reginys būtų amžinai prieš jo akis. Jis tai meistriškai perteikia keliais žodžiais: „Jeruzalė – pastatyta lyg miestas, suaustas tvirtai į viena.“ Ji – tarsi motina. „Kopia į ją giminės – VIEŠPATIES giminės, – kaip įsakyta Izraeliui, – kad padėkotų VIEŠPATIES vardui“ (Ps 122, 4).

Piligrimas tikriausiai Alyvų kalno šlaituose. Nuo čia žvelgdamas ir prisimindamas visus savo brolius ir seseris, laimina miestą: „Melskitės už Jeruzalės gerovę: Tebūna saugūs, kurie tave myli! Tebūna palaima tavo sienose ir ramybė tavo pastatuose. Savo giminių ir bičiulių labui sakysiu: Tebūna tavyje ramybė! Dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, Namų ieškosiu to, kas tau gera“ (Ps 122, 6–9).

Veikiausiai ši Ziono psalmė, kaip ir kitos, kilo iš Jeruzalėn keliaujančio piligrimo širdies. Mums itin svarbi jos simbolika. Jeruzalė išties yra miestas, į kurį keliauja visa žmonija, į ją nukreiptas kiekvieno žmogaus gyvenimas. Ji yra amžinasis miestas, visų motina – „aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina“ (Gal 4, 26). Jeruzalė čia, žemėje, – tai miestas, į kurį kopė Žmogaus Sūnus, kad įvykdytų Dievo valią iki pat galo (plg. Lk 18, 31). Aukštybių Jeruzalėn Viešpats pakilo, kad paruoštų saviesiems vietą (plg. Jn 14, 2–30). Abi Jeruzalės yra kiekvieno žmogaus tikslas.

Malda su psalmininku

Šios ir kitos Ziono psalmės kalba ir apie mūsų piligrimystę. Jos mus skatina nuolat prisiminti ir iš naujo atrasti visas džiaugsmo akimirkas, patirtas vykstant pasitikti Kristaus, nubraukti kasdienybės dulkinas apnašas, nugulusias ant mūsų kelionėje. Gyventi – tai žinoti, kad esi kelyje, ir būti tikram, kad tavęs nuolat laukia. Kiekvienas, kuriam kyla pagunda manyti, kad jis yra nepajėgus keliauti, arba nebetikintis kelione teprisimena apaštalo Jokūbo klausimą: „Ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių“ (Jok 2, 5)

Skaityti daugiau ...

Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda (5)

Dėkojimas

Iš Evangelijos pasakojimo apie dešimtį raupsuotųjų (plg. Lk 17, 11–19), galime išmokti bent trijų dalykų apie dėkingumą. Pirma, nors dėkingumas yra savaiminis jausmas, bet jis nėra toks dažnas (tik vienas iš dešimties raupsuotųjų jį parodė), tad galiausiai jis yra išsiugdytina nuostata. Antra, nors Jėzus yra Viešpats ir vienintelis visada geba veikti laisvai, Jis džiaugiasi, kai Jam parodomas dėkingumas. Trečia, tik sugrįžęs padėkoti raupsuotasis (svetimtautis!) buvo visiškai išgydytas – išgydyti ir jo kūnas, ir siela. Netgi labai brangi dovana praranda savo vertę, kai ją gavusysis nejaučia dėkingumo ir negeba padėkoti už ją.

Skaityti daugiau ...

Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda (4)

Psalmininko jausmai

Psalmininko maldą gyvina daugybė įvairiausių jausmų. Aptarsime tik pagrindinius, esminius garbinimo ir gyriaus, maldavimo ir padėkos psalmėms (piligrimines psalmes pagvildensime vėliau).

Gyrius ir kontempliacija

Jau minėjome, kad pirminis Psalmyno pavadinimas yra Gyriaus knyga, nes net skausmingiausi maldavimai ar prašymas atleisti yra gyrius Dievui. O Jo garbė, pasak Ireniejaus, yra gyvas žmogus. Tik maždaug dvidešimt pslamių yra gyriaus giesmės siaurąja prasme. Jose žmogus gieda Dievui laisvai, ne dėl kokios nors priežasties, ne ko nors melsdamas sau ar žvelgdamas į save. „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ (Ps 19, 2) – skelbia psalmininkas. Jo balsas skamba visos kūrinijos simfonijoje: „Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys, VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau!“ (Ps 19, 15). Psalmininkas nori į šią giesmę įtraukti ir savo klausytojus: „Garbinkite VIEŠPATĮ jūs, dangiškieji, duokite VIEŠPAČIUI šlovę! Duokite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę, šlovinkite didžiai šventą VIEŠPATĮ!“ (Ps 29, 1–2).

Skaityti daugiau ...

Reikia Jūsų pagalbos

Mieli Bičiuliai,

labai mums padėtumėte, skirdami 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio. Viešpats mato kiekvieną grūdelį, kiekvieną lašelį. Jam nėra nesvarbių aukų. O mes nuoširdžiai meldžiamės už mūsų geradarius ir aukotojus.

Mūsų sąskaita: LT217044090101048256, AB SEB bankas.

Vizitacija ir priorės rinkimai

Spalio 22–29 d. mūsų vienuolyne vyko kanoninė vizitacija. Ją atliko Ordino sekretorius seserims tėvas Rafal'as Wilkowskis OCD ir Didžiosios Britanijos karmeličių asociacijos prezidentė sesuo Shelagh OCD. Pasibaigus vizitacijai buvo surengti vienuolyno vyresniosios rinkimai. Vienuolyno vyresniąja trejų metų kadencijai išrinkta sesuo Dievo Meilės Rima Marija OCD.

Skaityti daugiau ...

Karmelitų ordinų generalinių vyresniųjų laiškas minint Škaplieriaus suteikimo 750 metų jubiliejų. Su Jėzaus motina Marija (Apd 1, 14) / 2 dalis

 

 II. Karmelio škaplierius

1. Stengdamiesi atgaivinti Karmelio škaplierių, turime mąstyti apie jį platesniame Karmelio santykio su Marija kontekste. Pasak mūsų šventųjų, svarbiausia yra asmeninis artumas su Dievo Motina ir įsipareigojimas ją laikyti krikščioniškosios mokinystės pavyzdžiu. Apmąstydami pagrindinius Motinos, Globėjos, Sesers ir Pavyzdžio vardus, galime Mariją geriau pažinti ir užmegzti stipresnį santykį su ja. Tik žvelgiant iš šios perspektyvos, škaplierių galima priimti kaip ženklą, padedantį dvasiškai augti krikščioniškajame gyvenime.

Skaityti daugiau ...

Karmelitų ordinų generalinių vyresniųjų laiškas minint Škaplieriaus suteikimo 750 metų jubiliejų. Su Jėzaus motina Marija (Apd 1, 14) / 1 dalis

Mergelė Marija Karmelio gyvenime

1. Su didžiausiu džiaugsmu skaitėme Jo Šventenybės popiežiaus Jono Pauliaus II laišką apie mūsų Valdovės vietą Karmelyje. Popiežiaus žinios įkvėpti ir mes norime su jumis pasidalyti kai kuriais apmąstymais, kuo Marija svarbi karmelitiškajame dvasingume.

2. Mergelė Marija, mūsų Motina, Globėja ir Sesuo, be abejonės, yra viena didžiausių Dievo dovanų, kuria dalijamės su visa Bažnyčia. Ji yra esminė mūsų paveldo dalis. Visos mūsų karmelitiškosios šeimos šakos rūpinasi atnaujinti Marijai skirtą teologiją ir dvasingumą, pamaldumą ir meilę. Daugybę amžių mūsų pamaldumas ir meilė Marijai buvo sutelkti Rudajame Karmelio škaplieriuje. Mūsų vyresnieji broliai ir seserys turbūt prisimena 1951 metais švęstą Škaplieriaus 700 metų jubiliejų. Ta proga popiežius Pijus XII tarė šiltų pagyrimo žodžių ordinų generaliniams vyresniesiems atsiųstame laiške Neminem profecto latet. Praėjus penkiasdešimčiai metų, dera vėl apmąstyti Marijos dovanas Karmeliui ir jų reikšmę mums ir Bažnyčiai.

Skaityti daugiau ...

Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda (3)

 Nepalaužiamo tikėjimo malda

Psalmininkas 139 psalmėje pereina nuo skausmo prie giedrios ramybės tik įsižiebus maldoje tikrumui, kad jis yra Dievo mylimas nuo pat užsimezgimo motinos įsčiose (plg. 13 eil.). Tai tarsi netikėtai per sapną apšvietusi, bet juo nesibaigianti malonė (plg. 18 eil.: originale „pabudau, bet vis dar su tavimi tebesu“). Akimirką ar kiek ilgiau psalmininkas buvo prislėgtas Dievo didybės baimės, jis buvo toks sutrikęs, kad ketino bėgti į žemės pakraštį, netgi į Šeolą (plg. 7–12 eil.), o dabar jis atranda ramybę ir pasitikėjimą.

Skaityti daugiau ...

Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda (2)

Maldos penkiaknygė

Psalmių knyga skirstoma į penkias smulkesnes knygeles, sudarytas iš 1–41, 42–72, 73–89, 90–106, 107–150 psalmių. Šis skirstymas grindžiamas žodžiais: „Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,nuo amžių per amžius! Amen! Amen!“ Labai panašūs žodžiai atsikartoja 72, 89 ir 106 psalmių pabaigoje. Pasak rabiniškosios tradicijos, šis psalmių suskirstymas nurodo kai ką labai svarbaus: galutiniai Psalmyno redaktoriai norėjo, kad jis būtų it psalmių penkiaknygė ir taip glaudžiai susisietų su Toros (Įstatymo) penkiaknyge. Toros penkiaknygė – tai Dievo apsireiškimas, o psalmių penkiaknygė – tai žmogaus atliepas į jį.

Skaityti daugiau ...

Pamaldų tvarka

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val. Šv. Mišios
(Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas, kiekvienos dienos šv. Mišių laiką galite rasti skiltyje – Kalendorius)

12.45 val. Dieninė

14.30 val. Nona

17.20 val. Vakarinė 

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Kalendorius