Birželio 6–7 d. Vilniuje ir Kaune pristatyti nauji leidiniai: šv. Jėzaus Teresės „Tobulumo kelias“ ir šv. Kryžiaus Jono „Šviesos ir meilės posakiai“. Renginiuose dalyvavo svečias iš Ispanijos tėvas Luis Aróstegui Gamboa OCD, knygų vertėja sesuo Ieva OCD, redaktorė Elvyra Kučinskaitė ir basųjų karmeličių vienuolyno priorė sesuo Laima OCD.

 „Tobulumo kelią“ šv. Jėzaus Teresė rašė savo dukterims, seserims karmelitėms, todėl susitikimuose svečias ne kartą buvo klausiamas, ką šv. Teresė, gyvenusi XVI a. ir rašiusi kontempliatyvioms vienuolėms, gali pasakyti mūsų amžiaus žmogui. Atsakydamas į šiuos klausimus tėvas Luis Aróstegui OCD pabrėžė, kad Teresė prakalbina kiekvieną Dievo ir tiesos ieškantį žmogų, trokštantį eiti maldos keliu. Pati gyvai patyrusi Dievo meilę, ji mus skatina peržvelgti Dievo įvaizdį, kurį turime, ir atrasti Jame Draugą bei pakeleivį.

Pristatydamas šventojo Kryžiaus Jono „Šviesos ir meilės posakius“, tėvas priminė, kad Kryžiaus Jonas pirmiausia yra iškilus poetas. Buvo tyrinėtojų, bandžiusių atskirti jo poeziją nuo prozos, tačiau, pasak tėvo, tai buvo klaida. Daugelis šio šventojo komentarų yra poezija parašyta proza. „Posakiai“ – trumpos mintys, parašytos žmonėms, kuriems jis vadovavo dvasiniame kelyje. Jie liudija karštą šv. Kryžiaus Jono troškimą parodyti kelią į kontempliaciją, jo gebėjimą atpažinti savo sūnų ir dukterų dvasinius poreikius bei švelniai vesti Dievo link.

Pasak tėvo, Kryžiaus Jonas kartais suprantamas neteisingai. Į jį žvelgiama vien kaip į reiklų asketą, nuolat kartojantį savo garsųjį: „Nada, nada, nada“. Kad išvengtume tokio klaidingo supratimo, būtina gerai pažinti šventojo biografiją, taip pat skaityti visus jo raštus.

Sesuo Ieva OCD pasidalijo džiaugsmu, kurį patyrė versdama šias knygas. Pasak jos, vertimas buvo nelengva užduotis, tačiau drauge ir didelė malonė, leidusi dar labiau priartėti prie šventųjų Karmelio tėvų.

Kalbėdama apie šio projekto pradžią, sesuo Laima OCD paminėjo Kalahoros seserų karmeličių bendruomenę, prieš daugelį metų nusprendusią padėti Lietuvos seserims karmelitėms, pakvietusią atvykti pas jas, kad galėtų išmokti ispanų kalbą, susipažinti su šios šalies kultūra ir labiau pažinti Karmelio dvasingumą.

Be abejo, nedaug bus naudos iš šv. Jėzaus Teresės ir šv. Kryžiaus Jono raštų, jei jie mumyse netaps tikrove. Kiekvienas mūsų turi juos sudabartinti konkrečiame savo gyvenime, savo kasdienybėje. Todėl linkime, kad kiekvieno širdyje, klausantis šių šventųjų, kas nors atgimtų. Teatpažinsime, kad jie kalba apie mūsų patirtį, apie kiekviename iš mūsų esančią slėpiningą tikrovę.