Teresiškosios šeimos pradžia Karmelyje bei jos pašaukimo prasmė Bažnyčioje artimai susijusi su Šventosios Jėzaus Teresės dvasinio gyvenimo raida bei jos charizma ir pirmiausia su mistinėmis malonėmis, paskatinusiomis ją atnaujinti Karmelį, kad jis būtų visiškai atsidėjęs maldai bei dieviškųjų dalykų kontempliavimui ir kad laikytųsi evangelinių patarimų, kaip nurodyta Pirmojoje Reguloje, mažoje seseriškoje bendruomenėje, kurios pagrindas būtų vienuma, malda bei griežtas neturtas. Karmelio pašaukimas „įpareigoja“ gyventi atsidavus Jėzui Kristui bei „mąstyti Viešpaties teisyną dieną naktį ir budėti maldoje“. Šventoji Motina, ištikima šiai „Pirmykštės“ regulos taisyklei, atnaujino senųjų Karmelio kalno Tėvų kvietimą kontempliuoti ir padarė maldą savo dukterų gyvenimo pagrindu bei pirmaeile praktika.
Todėl Bažnyčia visų teresiškųjų vienuolynų viltingai prašo giliai žengti į kontempliatyvios maldos paslaptį ir pavyzdingai ją liudyti Dievo tautai.
(Iš Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ordino basųjų seserų KONSTITUCIJŲ, II skyrius, 4 p., 60 p.)