• Simple Item 2
  • Simple Item 7
  • Simple Item 8
  • Simple Item 5
  • Simple Item 1
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

karmelio MarijaBasosios karmelitės, pašauktos būti Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino dalimi, priklauso šeimai, ypatingu būdu pasišventusiai mylėti ir garbinti Švenčiausiąją Dievo Motiną ir siekti evangelinio tobulumo vienybėje su Ja.

Marijos buvimas tarp savo dukterų ir seserų perskverbia visą karmeličių pašaukimą ir teikia ypatingą marijišką atspalvį kontempliacijai, seseriškam bendruomeniškumui, evangeliniam atsižadėjimui ir apaštališkajai dvasiai.

Margelės Marijos artumo pripildyta visa Ordino istorija, prasidėjusi ant Karmelio kalno, kur pirmieji atsiskyrėliai dedikavo jai koplytėlę, o vėliau, Bažnyčiai pritarus, prisiėmė pareigą gyventi Evangelijos patarimais, būdami ištikimi Kristui ir Jo Motinai Mergelei.

Karmelio pamaldumą Marijai patvirtino ir atnaujino šventoji Jėzaus Teresė ir šventasis Kryžiaus Jonas. Jie pripažino Mariją Ordino Motina ir Globėja, maldos ir atsižadėjimo pavyzdžiu tikėjimo kelionėje. Ji nuolankiai ir išmintingai priėmė Viešpaties žodį ir svarstė jį savo širdyje, visiškai paklusdama Šventosios Dvasios įkvėpimams. Ji buvo narsi moteris, ištikimai sekusi Kristumi ir susijusi su Jo Velykų slėpinio skausmais ir džiaugsmais.

Kiekvienai seseriai Marija yra dvasinė Motina ir Mokytoja. Dėl savo įžadų seserys ypatingu būdu priklauso Marijai ir dėvi Jos škaplierių, rodantį priklausomybę Ordinui ir pasirengimą apsivilkti Jos dorybėmis.

Pasak tradicijos, pamaldumas, susijęs su Karmelio škaplieriumi, atsirado XIII a. Tuo metu iš Šventosios Žemės į Europą persikėlę karmelitai susidūrė su įvairiais sunkumais. Ordino generalinis vyresnysis šv. Simonas Stokas (Stock) meldė Mergelės Marijos pagalbos. Ji atsiliepė ir, pasirodydama jam, įteikė škaplierių, tardama: „Brangus sūnau, imk šį škaplierių. Jis bus bendrystės su manimi ženklas. O tau ir visiems karmelitams – ypatingas malonės ženklas. Kas mirs jį dėvėdamas, nekentės amžinosios ugnies.“

Ilgainiui Bažnyčia patvirtino škaplierių kaip sakramentaliją. Popiežius Pijus XII apie škaplierių sakė: „Šventasis škaplierius, kurį galime vadinti Marijos abitu, arba drabužiu, yra Dievo Motinos globos laidas ir ženklas, Švenčiausiosios Trejybės gerumo ir gailestingumo ikona. Ši meilė yra išlietosios Dievo malonės vaisius tų tikinčiųjų širdyse, kurie į ją atsigręžia.“

Taigi Švč. Mergelė Marija yra mūsų Globėja, kuri rūpinasi mumis kaip Motina ir Sesuo. Būdama mūsų Motina, ji puoselėja mumyse dieviškąjį gyvenimą, vesdama mus pas Dievą. Marija kaip mūsų Sesuo keliauja drauge su mumis šioje perkeičiančioje kelionėje. Ji kviečia ir moko mus ištarti: „tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Globa – tai abipusis santykis. Mes atsiduodame Marijos rūpinimuisi. Atsakome sekdami Jos dorybėmis ir garbindami Ją ištikimybe Jos Sūnui.

Pasak šv. Jono Pauliaus II, škaplierius yra abitas. Kas jį dėvi, kad ir skirtingu būdu, yra susijęs su Karmelitų ordinu ir įsipareigojęs atsidavusiai tarnauti Dievui, Mergelei Marijai ir Bažnyčiai.

Kalbant apie škaplierių, svarbu žinoti du dalykus:

Pirma, Mergelė Marija mus globoja ne tik šio gyvenimo kelionėje, bet globos ir tą akimirką, kai žengsime į amžinąją garbę.

Antra, neturėtume škaplieriui priskirti magiškų galių. Ne ką padės jį dėvėti, jei nesistengsime nuolatos „apsivilkti Kristumi“, sekdami Marijos pavyzdžiu, vis labiau leisdami Dievui perkeisti mūsų gyvenimą. Meilės, gailestingumo darbuose turėtų atsispindėti mūsų pamaldumas Švč. Dievo Motinai. Taip škaplierius taps pažadėtos abipusės bendrystės tarp tikinčiojo ir Marijos ženklu.

Šventasis Raštas gali mums padėti geriau suprasti šią, škaplieriaus, kaip drabužio, dovaną. Mums reikia rūbų apsisaugoti nuo stichijos. Drabužis – pirmutinė reikmė žmogaus gyvenime (plg. Sir 29, 21), drabužiai yra Dievo rūpinimosi ženklas (plg. Įst 10, 18), jie simbolizuoja atnaujinančius Dievo pažadus (plg. Bar 5, 1–4). Galiausiai būsime apvilkti nemarumu (plg. 1 Kor 15, 53–54). Dabar esame raginami apsivilkti nauju žmogumi (plg. Kol 3, 10); apsivilkti Kristumi (plg. Rom 13, 14). Regula mus ragina apsivilkti Dievo šarvais, užsidėti išganymo šalmą ir pasiimti Dvasios kalaviją, t. y. Dievo žodį (Regula, 16).

Šis turtingas karmelitiškasis Marijos paveldas išplitus Šventojo škaplieriaus pamaldumui tapo visos Bažnyčios lobiu. Dėl savo paprastumo, žmogiškumo, Marijos veikimo Bažnyčioje ir žmonijoje atspindėjimo šis pamaldumas buvo taip giliai ir plačiai Dievo tautos priimtas, kad imtas švęsti visuotinėje Bažnyčioje. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės šventė švenčiama liepos 16-ąją. Karmelitų vienuolynuose tai pati didžiausia Ordino šventė.

Teapgaubia Marija, mūsų Globėja, Motina ir Sesuo, mus savo ypatingos globos skraiste, kad apsivilkę Jos abitu galėtume pasiekti Šventąjį Kalną, Viešpatį Kristų, kurio ištikimybėje mes gyvename.

Parengta pagal: Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino Regulą ir Konstitucijas, „Škaplieriaus suteikimui 750 metų, Škaplieriaus žinia“, Juozapas Chalmers, O. Carm. Generolas, Kamilis Maccise OCD Generolas, 2011-05-16, Šv. Jonas Paulius II „Karmelio Škaplierius – Bažnyčios turtas“, 2001-03-25