Basųjų karmeličių istorijos pradžia Lietuvoje siekia XVII a. LDK didikas Steponas Pacas su žmona Ona Marija Ancile Rudaminaite panoro Vilniuje įsteigti seserų karmeličių vienuolyną. Gavus visus reikiamus sutikimus steigimui, vienuolynui buvo parinkta vieta Arklių gatvėje ir nupirktas namas, kur 1638 m. gruodžio 18 d. įvesdintos pirmosios seserys, atvykusios į naująją fundaciją iš Lenkijos. 1649 m. pabaigoje buvo pastatyti vienuolyno pastatai, tuo tarpu 1655 m. pradėtus bažnyčios statybos darbus nutraukė karas, seserys iš Vilniaus pasitraukė į Moraviją ir Vengriją. Po 12-os metų klajonių 1667 m. jos sugrįžo į Vilniaus vienuolyną ir tęsė šventovės statybą. 1692 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas pašventino bažnyčią, dedikuotą šventajam Juozapui. Seserų bendruomenė Vilniuje sėkmingai gyvavo iki pat 1864 m. sukilimo, nors dėl ligų bei karo pavojų ir buvo priverstos kelissyk palikti savo namus. 1865 m. vasarį Vidaus reikalų ministerijos dekretu vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti. Seserys perkeltos į Vilniaus benediktinių vienuolyną. Iš ten jaunesniosios išvyko į Prancūziją, kitos grįžo į Lenkiją. 1876 m. bažnyčia ir vienuolyno pastatas nugriauti ir sulyginti su žeme. Jų vietoje įsteigta miesto turgavietė. Praėjus 300 metų nuo vienuolyno steigimo datos, 1938 m. gruodžio 17 d. basosios karmelitės iš Krokuvos bei Poznanės bendruomenių atnaujino fundaciją Vilniuje Paplavų gatvėje įsigytame mediniame name su sodu. Jis buvo rūpestingai pertvarkytas ir pritaikytas vienuoliniam gyvenimui, kuris nenutrūko ir viso Antrojo pasaulinio karo metu. Aušros Vartų vienuolyno prioras tėvas Silvestras Gleczman kasdien rūsyje seserims aukojo šv. Mišias. Karo veiksmams pasibaigus, 1945 m. balandžio 22 d. basosios karmelitės paliko Vilnių ir grįžo į savo vienuolinius namus Krokuvoje. Pirmoji nuotrauka – Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia apie 1873–1877 m. Nuotrauką restauravo Vilniaus vaizdų archyvas. Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje. Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876–1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčią ir basųjų karmeličių vienuolyną bei sunaikinus sodą. |