• Simple Item 8
  • Simple Item 7
  • Simple Item 5
  • Simple Item 2
  • Simple Item 1
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

„Įsivaizduokite patį Viešpatį, esantį greta jūsų, ir pažvelkite, kaip meiliai ir nuolankiai Jis jus moko. Paklausykite manęs ir, kuomet tik galite, pasilikite su tokiu geru Draugu. Jei įprasite būti su Juo, o Jis matys, kad pasiliekate su Juo iš meilės ir stengiatės Jam patikti, tuomet jau nebegalėsite, kaip sakoma, išprašyti Jo iš jūsų; Jis niekuomet jūsų neapleis, padės visuose išmėginimuose; visur Jį atrasite. Ar manote, kad turėti greta tokį Draugą tėra menkniekis?

Neprašau dabar, kad apie Jį mąstytumėte, darytumėte daugybę išvadų ar protu didžiai ir subtiliai svarstytumėte. Prašau tik žvelgti į Jį. Kas gi draudžia jums – nors trumpą valandėlę, jei ilgiau nepajėgiate, – sielos akimis žvelgti į šį Viešpatį?“ (Tobulumo kelias 26, 1–3)

I. KAS YRA MALDA?

„Malda yra ne kas kita, kaip draugystė, dažnas bendravimas vienumoje su Tuo, kuris, kaip žinome, mus myli.“ (Gyvenimo knyga 8, 5)

Kviečiu tave į kai ką labai paprasto: draugauti su Jėzumi ir tyloje puoselėti šią draugystę, asmeniškai susitinkant su Juo maldoje. Kaip kiekvienai draugystei, taip ir šiai, reikia tam tikrų sąlygų, idant ji nenutrūktų ir tvirtėtų. Norėdamas tapti maldos žmogumi turi ugdytis:

• santykį su kitais: pagarbą, meilę, bendrystę, atlaidumą...

• santykį su savimi.

• santykį su Jėzumi.

Ir dar kai ką – „ryžtingą ryžtingumą“. Tik tuomet, jei maldos imsiesi ryžtingai ir džiugiai, nekreipdamas dėmesio į sunkumus (o jų kils), ir būsi atkaklus, patirsi išliekančių draugystės su Jėzumi vaisių.

II. PRIEŠ PRADĖDAMAS...

Pereikime prie pačios maldos. Pradėdamas ją bet kaip, gali susidurti su daugybe sunkumų. Galbūt tau padės šios trumpos gairės.

• Susirask tinkamą, ramią ir tylią aplinką.

• Pasiruošk Evangelijos tekstą, galbūt ir kokį nors atvaizdą, giesmę ar paveikslą. Tai padės sutelkti dėmesį į Jėzų.

• Pasirink atpalaiduojančią, susikaupti padedančią kūno padėtį.

• Po truputį atkreipk dėmesį į savo kvėpavimą, kūną, vidinį pasaulį.

• Dabar visą dėmesį sutelk į Jėzų, į meilingą Jo buvimą tavyje ir visur.

III. PRADĖDAMAS MALDĄ

Turi atrasti savo maldos būdą, atitinkantį tavo temperamentą, poreikius ir situaciją. Svarbiausia – atsigręžti į Jėzų, kontempliuoti Jį ir Jo Dvasios dėka įsiskverbti į Jo slėpinį. Gali pasinaudoti šiais pasiūlymais:

• Įsivaizduok Jėzų, gyvenantį Tavyje.

• Žvelk į Jį, gilindamasis į kurią nors Evangelijos ištrauką.

• Kontempliuok Jėzaus atvaizdą arba kartok trumpą frazę, išreiškiančią tai, ką trokšti Jam pasakyti.

• Labai lėtai, skonėdamasis, kartok Jo maldą – Tėve mūsų.

Dera kurį laiką mąstyti, gilintis, stengtis suprasti, tačiau ne tai turėtų būti maldos esmė: draugystė kyla iš širdies...

IV.GILIAU

Mūsų maldos centras – Jėzaus asmuo. Nesvarbu, kaip įžengei į maldą. Svarbiausia – pasilikti su Jėzumi, leisti Jam žvelgti į tave, Jo klausytis, įsileisti Jo šviesą, padedančią Jį pažinti, širdimi skverbtis į Jo slėpinį ir leistis apgaubiamam Jo artumos. „Pasilik ten nuraminęs protą, žvelk į Tą, kuris žvelgia į tave, būk su Juo, kalbėkis, prašyk ir džiaukis Juo. Prašyk, kad visuomet pajėgtum daryti tai, ko Jis trokšta, nes iš Jo gavai visa, kas gera.“ Dabar metas priimti Dievo dovaną ir palikti Jam veikimo iniciatyvą. Taip pat metas atsiliepti: žodžiu, gestu, jausmu, prašymu. Tačiau pirmiausia – metas pripažinti, kad Jo meilė daro didžių dalykų, ir dėkoti. Metas prašyti, kad pažintum Jo valią, metas suprasti, ko Dievas tau trokšta kasdieniame gyvenime.

V. KAŽKAS VYKSTA

Malda nėra tik akimirka, malda – tai kelionė, pamažu atskleisianti tau, kas yra Jėzus, – Jo slėpinį, Jo vertybes, Jo kvietimą, Jo jausmus ir meilę, su kuria tave priima ir tavęs ieško... Malda taip pat padės tau naujai pažinti save, kas esi ir kaip gyveni. Padės žvelgti į Jėzų ir į save taip, kaip tave regi ir apie tave mąsto Dievas. Nors tai ir nėra esminis dalykas, neapleisk jo, nes tik taip gyvensi tiesoje. Malda, kaip ir draugystė, įmanoma tik tiesoje! Taip pat pradėsi vis aiškiau suprasti Jėzaus kvietimą gyventi tikroje, Evangelijos dovanojamoje vidinėje laisvėje. Kad ir kokios būtų tavo gyvenimo aplinkybės, Jis tave kviečia gyventi su Juo ir taip, kaip Jis. Būti maldos žmogumi – tai gyventi sekant Jėzų su visomis to pasekmėmis.

VI. O KAS PO TO?

Dažnai malda bus ramybės, vidinio džiaugsmo, šviesos laikas, tačiau ne visuomet... Dėl tavo būsenos, gyvenimo aplinkybių, meldžiantis kylančių klausimų tavo jausmai maldos metu bus įvairūs. Nesiremk jais, vertindamas savo maldą. Svarbiausia, kad įvyktų susitikimas, kad klausydamasis išliktum meilingai dėmesingas. Priimk patirtas įžvalgas, dėkok už Viešpaties artumą ir Jo meilę, nepaisant to, jauti ją ar ne. Maldą apibrėžia tikėjimas, jai skiriamas laikas, pastovumas... ir įsipareigojimas. Apsidairyk aplinkui – argi nepradedi į viską žvelgti kitaip? Žmonės, gyvenimo kasdienybė, pasaulio įvykiai jau įgavo naujų – vilties ir meilės spalvų.

VII. MALDOS PĖDSAKAS

Malda įspaudžia pėdsaką mumyse, „palieka žymę“. Labai kilnūs troškimai ar „geri pasiryžimai“ nėra svarbiausi. Malda, kaip ir draugystė, pirmiausia yra DOVANA, kuri nuoširdžiai priimta augina mumyse ką nors naujo, mus keičia. Šis pasikeitimas atsispindi išorėje ir yra ta darbais patvirtinta žymė, kurią mumyse įspaudė malda. Meldžiantis kylantys jausmai yra antraeiliai. Svarbiausia tai, kad Jėzaus veikimas tavyje ir tavo atsakas Jam atsispindi pasikeitusiame tavo gyvenime ir elgesyje – imi vadovautis kitomis vertybėmis, kitais kriterijais, kitokiais giliais jausmais. Jo meilė mums yra begalinė, besąlygiška. Mylėti Jį nereiškia kartoti gražius žodžius, bet „tarnauti Jam teisingumu, tvirtumu ir nuolankumu“ (Gyvenimas 11, 13). Gero kelio!

karmelis

IMG 7053

IMG 7075

IMG 7092 IMG 8418

 5