Šiais metais Karmelio šeima švenčia jubiliejų – 400 metų nuo karmelitės pal. Baltramiejaus Onos gimimo dangui. Pagal karmelitų kalendorių ji minima birželio 7 dieną.

Ši vienuolė, Šv. Jėzaus Teresės bendražygė, Europoje įsteigė ne vieną karmelį. Apmąstydama Viešpaties kančią ji rašė: „Viešpats mums tapo versme, kad nemirtume iš troškulio mus supančiame varge. Be tikėjimo negalime eiti karališku dieviškųjų slėpinių keliu. Tikėjimas atveria mūsų akis ir leidžia regėti tiesą. Kur stinga tikėjimo, nėra šviesos ir į gėrį vedančio kelio.“

Pal. Baltramiejaus Ona mirė Belgijos Antverpeno karmelyje. Šio vienuolyno bažnyčioje iki šiol gerbiamos jos relikvijos.

Švenčiant Pal. Baltramiejaus Onos gimimo dangui jubiliejų, rugsėjo 21–26 dienomis Gento mieste Belgijoje vyko priorėms ir ugdytojoms skirtas Britanijos basųjų karmeličių asociacijos susitikimas. Mūsų bendruomenė yra šios asociacijos narė.

Buvome praturtintos Belgijos karmelio istorijos – su ja supažindino brolis karmelitas kun. Paul de Bois OCD. Sesuo Katherine O‘Flynn FCJ pasakojo apie įžvalgumą, sinodiškumą ir komunikaciją, į šį procesą įtraukdama mus visas ir šitaip leisdama patirti sinodiškumą praktiškai.

Programoje buvo numatyta ir kultūrinė dalis. Tą dieną aplankėme Gento Šv. Bavo katedrą, joje išvydome garsųjį brolių van Eyckų paveikslą „Mistinio Avinėlio garbinimas“. Vykome į Antverpeną, kur šalia pal. Baltramiejaus Onos relikvijų šventėme Mišias ir buvome labai svetingai priimtos ten gyvenančios seserų karmeličių bendruomenės. Briugės Šv. Kraujo bazilikoje tyloje ir asmeninėje maldoje pagerbėme Kristaus Kraujo relikviją ir aplankėme brolių karmelitų vienuolyną.

Pasibaigus susitikimui keletą dienų praleidome pas karmelites Vilvordės vienuolyne. Šis vienuolynas yra pasaulyje seniausias karmeličių vienuolynas, gyvuoja nuo 15 amžiaus (1469 m.) ir niekada nebuvo uždarytas. Gausiuose vienuolyno archyvuose saugomas originalus karmelito pal. Jono Soreto dokumentas, kurį jis pasirašė kurdamas pirmąjį karmeličių vienuolyną.

Kelionės metu patyrėme ypatingą svetingumą ir daug broliškos bei seseriškos bendrystės.

Nors Belgijoje, kaip ir visoje Europoje, pašaukimų stinga, galėjome matyti, kaip broliai ir seserys, atsiliepę į Dievo kvietimą ištikimai pasišvęsti kontempliatyviam gyvenimui, su pasitikėjimu ir viltimi gyvena Dievo Akivaizdoje, nešdami Bažnyčią ir pasaulį nuolatinėje maldoje.

Grįžome namo susipažinusios su turtingu karmelitiškojo dvasingumo paveldu ir patyrusios paprastą, džiugią Karmelio dvasią.

Dalijamės kelionės nuotraukomis ir meldžiame naujų pašaukimų mūsų bendruomenei bei visai Karmelio šeimai.